Multitaskingas: daugiausiai kainuojantis darbo įprotis

Atidaryta septyniolika naršyklės kortelių. Telefonas vibruoja nuo pranešimų. Slack rodo tris naujas žinutes. Tarp viso to – atviras dokumentas, kurį turėjai parašyti ir išsiųsti tvirtinimui dar prieš pietus. Tu greitai atsakai į dar vieną žinutę, pažiūri pranešimą, perskaitai pusę elektroninio laiško, ir staiga supranti, kad jau dvidešimt minučių žiūri į tą patį sakinį dokumente.

Mes mėgstame galvoti apie save kaip apie efektyvius daugelio užduočių žonglierius, bet iš tikro mūsų smegenys taip nemoka. Ir tai ne tavo charakterio ar disciplinos trūkumas, ir nootropikai čia nepadės.

Pasaka, pavadinimu multitaskingas

Idėja, kad žmogus gali produktyviai daryti kelis protinius darbus vienu metu, yra viena patraukliausių šių laikų korporatyvinių sapnų. Mums labai patinka mintis, kad apsiimsim daug ir padarysim daug – viską vienu metu! Ir tada mes būsim užimti ir todėl visiems reikalingi. Bet mokslas jau prieš du dešimtmečius parodė, kaip smegenys iš tikrųjų atlieka užduotis. Užbėgant už akių – tai ne multitaskingas.

Kas vyksta tavo galvoje, kai šokinėji tarp užduočių

Tai, ką mes vadiname „multitaskingu", neurologai vadina užduočių perjungimu (angl. task switching). Smegenys neatlieka dviejų dėmesio reikalaujančių užduočių vienu metu – jos labai greitai šokinėja tarp jų. Ir kiekvieną kartą sumokama nematoma dėmesio perjungimo kaina.

Ši kaina turi savo pavadinimą – „dėmesio likutis" (angl. attention residue). Kai tu nuo dokumento peršoki prie Slack ir grįžti atgal, dalis tavo dėmesio mintimis dar lieka prie ankstesnės užduoties. Visiškai sugrįžti į gilų susikaupimą gali užtrukti iki 23 minučių. Per dieną, kurioje vyksta dešimtys tokių perjungimų, susidaro valandos prarasto produktyvaus laiko.

Tyrimai rodo dar daugiau: žmonės, kurie nuolat blaškosi tarp užduočių, ilgainiui nebesugeba filtruoti nereikšmingos informacijos ir negali išlaikyti dėmesio net tada, kai iš visų jėgų bando susikaupti į vieną dalyką.

Kodėl multitaskingas vis tiek taip vertinamas

Jei multitaskingas toks neefektyvus, kodėl mes jį taip aukštiname ir juo didžiuoajmės? Atsakymas – dopaminas. Kiekvienas naujas pranešimas, kiekviena nauja atidaryta naršyklės kortelė, kiekvienas atėjusio pranešimo pyptelėjimas – tai mažas atlygis smegenims. Kai atsiranda blaškymosi įprotis, gilus susikaupimas ir koncentracija ties viena užduotimi ima atrodyti nepakeliamai nuobodi, o nuolatinis blaškymasis – natūrali būsena.

Jausmas „daug nuveikiau" čia ypač apgaulingas. Subjektyviai diena atrodo intensyvi. Objektyviai – iki galo užbaigta mažiau užduočių, ir kiekviena iš jų atlikta su daugiau klaidų.

5 žingsniai gilesnei koncentracijai

1. Vienos užduoties blokai

Susiplanuok 60–90 minučių blokus, per kuriuos dirbsi griežtai tik su viena užduotimi. Vienas nedalomas valandos blokas dažnai duoda daugiau nei trys valandos „daro daug visko".

2. Pranešimų higiena

Tylus telefono režimas neveikia – vis tiek šviečia ekranas, ir tu vis tiek į jį pažiūri. Įdėk telefoną į stalčių ar į kuprinę. Nematyk ir negirdėk jokių pypsėjimų, vibravimų, blykčiojimų. Tas pats galioja naršyklės kortelėms: jokių FB, IG, TT, ar bet ko kito.

3. Pertraukos

Pertraukėlė, per kurią scrollini Instagramą, nėra pertrauka – tai kitokio tipo intensyviu ir daug reikalaujanti užduotis. Tikras dėmesio atsigavimas nutinka tada, kai pasitrauki nuo ekranų: pažiūri pro langą, atsigeri vandens, prasivaikštai. Penkios minutės be ekrano dažnai duoda daugiau nei dvidešimt minučių su kitu ekranu.

4. Vienos kortelės taisyklė

Paprasta, bet labai veiksminga taisyklė: ekrane tegul būna tik tai, ko reikia esamai užduočiai. Visa kita – uždaryta. Smegenys gauna aiškų signalą: dabar darome vieną dalyką.

5. Sunkiausią darbą – ryte

Dėmesio resursas yra ribotas ir per dieną natūraliai mažėja. Sunkiausią, daugiausiai kūrybos ar originalumo reikalaujantį arba labiausiai protui imlų darbą daryk patį pirmą dienoje – paprastai tai reiškia dvi-trys valandos nuo atėjimo į darbą. El. laiškų skaitymas ir atrašinėjimas gali palaukti.

Mityba ir dėmesio ištvermė

Gilus susikaupimas yra ne tiek valios jėga, kiek labiau apie tai, ar tavo nervų sistema turi tai, ko jai reikia. Tam gali pasitarnauti maisto papildai energijai – ypač protinei. Trys medžiagos yra gerai ištirtos būtent darbingumo ir koncentracijos kontekste:

B grupės vitaminai (B1, B6, B9, B12) – nervų sistemos energetinė ašis. B vitaminai energijai prisideda prie normalios psichologinės funkcijos, normalios nervų sistemos veiklos ir pavargimo bei nuovargio mažinimo. Jeigu trūksta nors vieno iš jų, pirmas signalas dažnai būna tas „protinis rūkas". Čia, beje, svarbus ir cholinas.
Rausvoji rodiolė (Rhodiola rosea) – adaptogenas, tradiciškai vartojamas Skandinavijoje ir Sibire intensyvaus protinio darbo metu. Tyrimai siejami su gebėjimu išlaikyti darbingumą tada, kai krūvis ilgas arba monotoniškas – būtent tas atvejis, kai labiausiai norisi atsidaryti naują naršyklės kortelę.
Ženšenis (Panax ginseng) – vienas plačiausiai ištirtų adaptogenų pasaulyje. Tradiciškai siejamas su budrumo ir dėmesio palaikymu, ypač kai reikia ilgai dirbti su viena užduotimi neprarandant tempo.
Cholinas – papildo tavo viso kūno cholino atsargas ir yra būtinas pagrindiniam su susikaupimu bei atmintimi siejamų neurotransmiterių sintezei. Cholino bei kitų smegenims naudingų medžiagų yra ir QED Brain booster sudėtyje.

Svarbu žinoti, kad nors daug kas sako, jog šios medžiagos yra natūralūs nootropikai, jos nepriverčia smegenų dirbti greičiau ar kažkaip kitaip. Jos padeda pasiekti ir išlaikyti tai, ką jau turi: stabilų dėmesį ir mažiau to vidinio noro pabėgti į kitą langą.

Išvada

Multitaskingas yra ne supergalia, o labiausiai prie švaistymo prisidedantis šiuolaikinio darbo įprotis. Gera žinia – savo dėmesio išlaikymo sugebėjimą galima atstatyti. Užtenka vienos užduoties, uždarytos kortelės ir nuoseklumo, kad smegenys vėl prisimintų, ką reiškia tikras susikaupimas ir kokybiškas darbas.

Pradėk nuo vienos užduoties, kuriai skiri visą savo dėmesį šiandien. Dešimt neperskaitytų el. laiškų palauks. 🧠

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar tikrai niekas nemoka multitaskinti?

Yra labai nedidelė žmonių dalis (tyrimuose – apie 2 %), kurie iš tikrųjų gali efektyviai dirbti kelis protinius darbus vienu metu. Statistiškai tai tikriausiai ne tu, ir ne aš.

Kiek laiko reikia, kad atstatytume dėmesį po sutrukdymo?

Tyrimai rodo, kad visiškai sugrįžti į gilų susikaupimą po pertraukimo gali užtrukti iki 23 minučių. Net jei subjektyviai jautiesi „grįžęs" jau po dešimties sekundžių, vis dar turi dėmesio likučių iš anksčiau.

Ar muzika fone trukdo susikaupti?

Priklauso. Muzika be žodžių, skambanti monotonišku ritmu (ambient, lo-fi) daugumai padeda susikaupti. Muzika su vokalu ir gausiomis eilėmis konkuruoja dėl tų pačių dėmesio resursų kaip ir tiesioginė atliekama užduotis, ypač jei ji susijusi su rašymu ar skaitymu.

Ar dėmesį galima treniruoti?

Taip, tartum kokį raumenį. Kuo dažniau praktikuoji gilų susikaupimą be trikdžių, tuo lengviau į tą būseną grįžti. Atvirkštinė logika veikia taip pat: kuo daugiau multitaskinam, tuo sunkiau ramiai ir atsidavusiai sėdėti su viena užduotimi.