Ar NAD+ lašelinė verta 500 eurų?

Atsiverti telefoną ir matai: longevity klinika siūlo NAD+ lašelinę. Kaina 500 eurų už vieną procedūrą. Na gerai, 300 su nuolaida, bet TIK ŠIANDIEN. O reklamos pažadai wow: daugiau energijos, jaunatviška savijauta, „atjaunintos" ląstelės.

Prieš rezervuojant laiką NAD+ varvinimuisi, verta užduoti vieną klausimą: o ką apie visa tai sako tyrimai?

Pasidomėjus paaiškėja gana keistas dalykas. Mokslinis pagrįstumas rikiuojasi atvirkščiai nei kaina – kuo brangesnis būdas pakelti NAD+ lygį, tuo mažiau jį patvirtinančių duomenų.

Kas yra NAD+ ir kodėl visi nori jo daugiau

NAD+ (nikotinamido adenino dinukleotidas) – molekulė, esanti kiekvienoje tavo kūno ląstelėje. Be jos ląstelės paprasčiausiai negamintų energijos. Su amžiumi NAD+ lygis natūraliai mažėja įvairuose audiniuose, todėl NAD+ tapo vienu labiausiai aptarinėjamų žodžių visame longevity pasaulyje.

Lašelinės logika iš pirmo žvilgsnio atrodo nepriekaištinga: įpylei NAD+ tiesiai į veną, aplenkei virškinimą ir taip pakėlei NAD+ lygį visame organizme.

Bet čia ir slypi esmė – skirtingai nei vaistai, NAD+ lašelinės nėra praėjusios klinikinių tyrimų. Todėl ir duomenų apie jas tiek mažai.

Kaip pakelti NAD+ lygį? Trys būdai

NAD+ lygį iš esmės galima kelti trimis būdais. Pažiūrėkim, ką apie kiekvieną iš tikrųjų žinome.

1. IV NAD+: brangiausias, bet beveik be įrodymų

Tai populiariausia ir brangiausia paslauga rinkoje. Ir kartu – mažiausiai įrodymais paremtas variantas.

Vienintelė žmonėms atlikta farmakokinetikos studija (Grant, 2019) tokia ir liko viena: vienuolika vyrų, šešių valandų NAD+ infuzija. Kraujyje NAD+ ima kilti maždaug po dviejų valandų. Skamba neblogai – kol nepamatai, ko šioje studijoje nėra. Niekas niekada nematavo, ar IV NAD+ apskritai pasiekia audinius – raumenis ar smegenis. O juk būtent ten jo ir reikia.

Vienas tyrimas. Jokių duomenų apie audinius. Daugiausia kainuoja, mažiausiai ištirta.

2. IV NR: veikia geriau, bet Lietuvoje jo nerasi

Įdomu tai, kad tame pačiame tyrimų lauke yra pranašesnis intraveninis variantas – nikotinamido ribozidas (NR), vienas iš NAD+ pirmtakų.

Tiesioginiame palyginime (Hawkins, 2024, preprintas) intraveninis NR pakėlė kraujo NAD+ labiau nei pats IV NAD+. Pikas +20,7 % lyginant su pradiniu NAD+ lygiu, ties trečia valanda.

Vienintelė bėda – tokių lašelinių mūsų longevity padangėje paprasčiausiai nėra. Tad ir rinktis čia nelabai yra iš ko.

3. NR papildai: pigiausias kelias su tvirčiausiais duomenimis

O dabar įdomiausia. Pats prieinamiausias variantas – geriami NR papildai – turi daugiausiai įrodymų. Ir dar iš skirtingų kūno audinių:

Kraujas. Tyrime su 140 dalyvių (Conze, 2019) 1000 mg NR per dieną pakėlė kraujo NAD+ net 142 % per dvi savaites. Pakilęs lygis išliko visas aštuonias tyrimo savaites.
Raumenys. Elhassan (2019) ištyrė patį raumens audinį ir pamatė, kad NR realiai pakelia NAD+ ne tik kraujyje, bet ir pačiame audinyje.
Smegenys. Vienkartinė 900 mg dozė per keturias valandas pakėlė smegenų NAD+ apie 17 % (Nanga, 2024) – išmatuota tiesiogiai smegenyse.

Kraujas, raumenys, smegenys. Trijų skirtingų audinių duomenys – ir tai už mažiausią kainą.

Matai tą patį, ką ir aš?

Vienintelis būdas su įrodytu NAD+ pakilimu skirtinguose audiniuose ir tvariu, savaitėmis išliekančiu efektu – pigiausias.

Vardan sąžiningumo: didelė dalis NR tyrimų finansuoti pačios industrijos. Bet jie publikuoti rimčiausiuose mokslo žurnaluose. Tad esmė ne ta, kad „NR yra geriausia". Esmė – kad brangiausia paslauga, IV NAD+, neturi net tokių duomenų, su kuriais ją būtų galima palyginti.

Klausimas paprastas: kodėl IV lašelinės neturi nei vieno tyrimo apie audinių lygį žmoguje?

Panašu, kad kaina perka pristatymo būdą, o ne geresnį biologinį rezultatą.

DUK

Ar NAD+ lygį apskritai verta kelti?

NAD+ lygis su amžiumi audiniuose natūraliai mažėja, o pati molekulė dalyvauja energijos gamyboje ir ląstelių procesuose. Klausimas ne „ar kelti", o „kaip kelti protingai".