Atsinešei padėklą su pietumis, užsibėrei druskos. Dar net neparagavai, bet sprendimas jau priimtas – aišku trūks druskos, jos gi niekur normaliai nebededa šiais laikais. Taip darom tūkstančius kartų per metus ir nė sykio apie tai nepagalvojame.

O apie druską dabar kalbama daugiau nei įprastai – nemažai prie to prisidėjo Mark Kurlansky knyga „Salt: A World History" (2002). Joje druska vadinama vienintele uoliena, kurią žmonės valgo. Ir uoliena, dėl kurios kadaise buvo tiesiami prekybos keliai, renkami mokesčiai ir finansuojami karai.

Nuo turto iki pigiausio daikto lentynoje

Prieš atsirandant šaldytuvams, druska buvo vienas pagrindinių įrankių išlaikyti mėsą ir žuvį per žiemą. Tai reiškė, kad ji buvo strateginė prekė – maždaug tokia, kokia šiandien yra nafta. Neturi druskos – gresia badas. 

Prancūzijoje veikė druskos mokestis gabelle – vienas labiausiai žmonių nekenčiamų mokesčių, kurį panaikino tik 1790-aisiais, jau prasidėjus revoliucijai. O 1930 metais Mahatma Gandhi su bendražygiais beveik mėnesį ėjo pėsčiomis prie jūros, kad pasigamintų druskos iš jūros vandens ir taip viešai sulaužytų britų monopolį druskai. Dėl šių baltų kristalų tikrai kilo karai.

Per pastarąjį šimtmetį druska atpigo tiek, kad tapo turbūt pigiausiu daiktu parduotuvėje. Tik mūsų polinkis valgyti sūriai liko toks, koks susiformavo tada, kai ji dar buvo brangi.

Lietuvoje – 10 gramų per parą

Vilniaus universiteto mokslininkai su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ištyrė 888 suaugusius lietuvius. Ne šiaip sau anketomis, o tiksliausiu būdu – surinkdami visą paros šlapimą ir išmatuodami, kiek natrio iš tiesų pašalinama iš kūno.

Rezultatas: vidutiniškai 10 gramų druskos per parą. Tai yra maždaug du arbatiniai šaukšteliai ir lygiai dvigubai daugiau, nei PSO rekomenduoja – 5 g. Į šią rekomenduojamą normą tilpo vos 12,5 % tirtųjų. Anot tyrimo, vyrai suvalgo daugiau (11,7 g) nei moterys (8,4 g).

Nemaža dalis to aptikto natrio ateina visai ne iš druskinės, o iš duonos, sūrio, dešrų, sūdytos žuvies, padažų ir pusgaminių.

Reikia ne kūnui, o liežuviui

Padidėjęs noras valgyti sūriai greičiausiai nėra kūno signalas, kad trūksta natrio. Čia kaltas daugiausia liežuvis. 

Klasikinėje amerikiečių tyrimų serijoje mokslininkai keturias savaites didino žmonėms druskos kiekį dviem skirtingais būdais. Vieni dalyviai barstė druską ant maisto – taigi ją juto liežuviu. Kiti gavo druskos tabletes – natrio gavo tiek pat, bet skonio nepajuto. Trečia dalyvių grupė gavo placebą.

Natrio išsiskyrimas su šlapimu pakilo abiejose druską gavusiose grupėse. Vadinasi, kūnas druskos tikrai gavo. Bet druskos koncentracija sriuboje, kurią žmonės paskui vertino kaip skaniausią, pakilo tik tiems, kas druską juto liežuviu, tai yra – barstė ant maisto.

Pats sūrumo jausmas nepasikeitė. Pasikeitė tik tai, kas subjektyviai patinka.

Tačiau kad ir kaip sūriai mėgtum valgyti, natrio kiekis kraujyje visą laiką lieka panašiai toks pats. Tuo pasirūpina inkstai – natrio perteklių jie pašalina su šlapimu. Būtent todėl tyrėjai natrį ten ir randa.

Ką rodo tyrimai su žmonėmis

Vienas geriausius duomenis davusių eksperimentų atliktas su 412 žmonių, kurių kraujo spaudimas buvo normos viršuje arba šiek tiek padidėjęs. Tiriamieji gavo iš anksto paruoštą maistą. Kiekvienas po 30 dienų valgė tris skirtingus natrio kiekius, atsitiktine tvarka. Sumažinus vien natrį, sistolinis spaudimas krito vidutiniškai apie 7 mmHg. Efektas buvo nevienodas: spaudimas kito maždaug 3 mmHg tiems, kuriems jis buvo žemiausias, ir iki maždaug 9 mmHg tiems, kurių spaudimas jau buvo padidėjęs.

Ilgiausiai sekti buvo TOHP studijos dalyviai – suaugusieji su šiek tiek padidėjusiu spaudimu. Tiriamieji buvo atsitiktinai priskirti arba mažinti druską, arba valgyti kaip įprastai. Praėjus 10–15 metų, mažinusiųjų grupėje užfiksuota 25 % mažiau širdies ir kraujagyslių įvykių, pvz. insultų.

Didžiausias tyrimas apėmė 20 995 gyventojus iš 600 Kinijos kaimų. Beveik visi jie buvo vyresni ir arba jau patyrę insultą, arba turintys padidėjusį kraujospūdį. Jų namuose įprasta druska buvo pakeista tokia, kurioje ketvirtadalis natrio chlorido pakeistas kalio chloridu. Per beveik penkerius metus insultų buvo 14 % mažiau, mirčių – 12 % mažiau.

Čia verta stabtelėti prie dviejų dalykų. Pirma, veikė du veiksniai vienu metu: mažiau natrio ir daugiau kalio. Antra, tokia druska tinka ne visiems, nors ir kiekvienas galime jos įsigyti. Tačiau jei turi inkstų problemų arba vartoji vaistus nuo kraujospūdžio, prieš pradedant naudoti tokią druską būtinai pasitark su gydytoju.

Gera žinia: liežuvį galima perauklėti

Valgysi daugiau druskos, ir tai bus tavo sūrumo norma. Lygiai taip pat – jei sumažinsi, ne toks sūrus maistas neatrodys prėskas. Kai jau minėti tyrėjai penkiems mėnesiams sumažino žmonėms natrio kiekį, mėgstamiausia druskos koncentracija sriuboje ir krekeriuose ėmė kristi. Kontrolinėje grupėje ji nepakito.

Toks liežuvio perauklėjimas užtrunka ne kelias dienas, o kelias savaites ar net mėnesius. Bet svarbiausia esmė: maisto teikiamo malonumo ir „mmm kaip skanu" momentų neprarasi. Persistums riba, ties kuria maistas atrodo tinkamai sūrus.

Trys žingsniai

1. Mažink druską palaipsniui. Staigiai atsisakius druskos viskas bus prėska ir sugrįši prie senų sūdymo įpročių po savaitės. Liežuviui persikalibruoti reikia laiko.
2. Pradėk nuo tos druskos, kuri labiausiai jaučiasi liežuviu, tai yra ta beriama ant jau paruošto patiekalo. Bendram natrio kiekiui svarbiau etiketės, bet būtent tas žiupsnelis į lėkštę labiausiai jaučiasi liežuviui.
3. Rinkis joduotą druską. Lietuvos žmonių tyrime jodo nepakako daugiau nei pusei tirtųjų, o joduotą druską namuose naudojo tik apie 55 %. Jodas labai svarbus normaliai skydliaukės hormonų gamybai ir normaliai skydliaukės veiklai.

Ir dar vienas dalykas, apie kurį kalbama rečiau: kalis. Daržovės, ankštiniai, bulvės, pomidorai. Kalis padeda palaikyti normalų kraujospūdį, o lietuviai jo gauna mažiau, nei rekomenduojama.

DUK

• Ar jūros ar himalajų druska sveikesnė už paprastą?

Ne. Visos jos beveik vien natrio chloridas, o mikroelementų jose tiek mažai, kad mitybai tai neturi reikšmės. Be to, jos dažniausiai būna nejoduotos. Kūnui ir liežuviui kristalo spalva nesvarbi.

• Ar druska visiems veikia vienodai?

Ne. Kraujospūdžio atsakas į natrį skiriasi. Didžiausią naudą tyrimuose patyrė tie, kurių spaudimas jau buvo padidėjęs. Skiriasi ir poreikiai: daug prakaituojant sportuojant ar karštyje natrio ir kitų elektrolitų reikia daugiau. Turint inkstų ligų ar vartojant spaudimo vaistus, klausimas individualus – pasitark su gydytoju.

• Ar galima persistengti mažinant druską?

Valgant įprastą maistą nusileisti žemiau kūno poreikio praktiškai sunku – natrio yra beveik visuose produktuose. PSO nurodyti 5 gramai yra viršutinė riba, o ne norma, kurią būtina pasiekti. Paklausk savo gydytojo.

Vietoj pabaigos

Kitą kartą, prieš siekdamas druskinės, tiesiog paragauk. Gali paaiškėti, kad patiekalui nieko netrūksta, ir pajusi skonį, o ne vien sūrumą.

Susiję straipsniai

• Ar brangus „supermaistas" tikrai vertingesnis? Palyginam su močiutės silke.

• Sužinok, ar tikrai 500 eurų už NAD+ lašelinę yra gerai apgalvota ir pagrįsta investicija į savo kūno gerovę.

• Ar sveika yra valgyti kiaušinius? Sužinok, ką gero jie turi savyje.

Moksliniai šaltiniai

• Apie druskos ir jodo suvartojimą Lietuvoje:

• Zakauskiene U, et al. Nutrients. 2022;14(18):3817.

• Apie druskos skonį ir įprotį:

• Bertino M, Beauchamp GK, Engelman K. Am J Clin Nutr. 1982;36(6):1134-1144.

• Bertino M, Beauchamp GK, Engelman K. Physiol Behav. 1986;38(2):203-213.

• Apie natrį, kraujospūdį ir širdies sveikatą:

• Sacks FM, et al. N Engl J Med. 2001;344(1):3-10.

• Juraschek SP, et al. J Am Coll Cardiol. 2017;70(23):2841-2848.

• Cook NR, et al. BMJ. 2007;334(7599):885-888.

• Neal B, et al. N Engl J Med. 2021;385(12):1067-1077.